Optimali kambario temperatūra namuose: ką svarbu žinoti? 

Atsakyti į klausimą, kokia yra ideali tam tikro kambario temperatūra namuose – labai sudėtinga, visų pirma dėl to, kad skirtingose patalpose ji turėtų skirtis. Antra, žmonės komfortą suvokia skirtingai: vienam normali kambario temperatūra yra 18 °C, kitam ir visi 25 °C.  Tad šiame straipsnyje dalijamės informacija, kaip palaikyti komfortišką bei optimalią temperatūrą patalpose ir aktualiais namų šildymo patarimais.

Jutiminė kambario temperatūra

Visų pirma turėtumėte žinoti, kad termometro rodomi skaičiai – dar ne viskas, nes jutiminė temperatūra gali priklausyti ir nuo:

• oro drėgmės;
• tuo metu dėvimų drabužių; 
• veiklos namuose, fizinio aktyvumo lygio;
• asmens amžiaus ir kitų aplinkybių. 

Kodėl kiekvieno jūsų namų kambario temperatūra turėtų būti skirtinga?

Pradėkime nuo to, kad kambario temperatūros balansas yra svarbus – jeigu namuose per šilta, gali būti sunku susikaupti, neturėsite jėgų, tapsite mieguisti. Labai prikaitusiose patalpose sudaroma palanki terpė daugintis mikroorganizmams, sukeliantiems ligas. 

Aukštesnė nei rekomenduojama temperatūra gali būti kenksminga širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. Tvyrant aukštesnei temperatūrai iš organizmo greičiau pašalinama drėgmė, širdžiai tenka didesnis krūvis. 

Skysčių netenkame su prakaitu, todėl būtina atkurti organizmo skysčių ir elektrolitų balansą. O jeigu namuose per šalta, vėlgi norėsis sėdėti įsisupus į pledą, padidėja tikimybė peršalti, o kur dar  tikimybė, kad įsikurs nelabasis pelėsis.

Kokia turi būti skirtingo kambario temperatūra?

Taigi, vidutinė komfortiška gyvenamųjų patalpų temperatūra įprastai turėtų būti apie 20–22 °C, tačiau yra tam tikrų išlygų: 

• Svetainėje ir darbo kambaryje – temperatūra turėtų būti apie 20–22 °C. Šiose patalpose praleidžiame didžiąją dalį dienos, ilsimės arba dirbame prie kompiuterio, mažiau judame, tad šiluma suteikia daugiau komforto.
• Virtuvėse – įprastai daugiau judame, sukiojamės prie puodų, todėl čia galima palaikyti ir kiek žemesnę temperatūrą, apie 18–19 °C. Be to, patalpa kiek prišyla nuo orkaitės ir viryklės, tik labai svarbu yra nepamiršti įjungti gartraukio. Kitu atveju gali atsirasti kitų bėdų, kaip per didelė drėgmė namuose.
• Vonios kambariuose – galima palaikyti 22–26 °C temperatūrą. Įprastai juose yra drėgniau, todėl jei temperatūra yra žemesnė, iškart juntamas diskomfortas. Be to, išlipus iš dušo ar vonios taip pat norisi malonios šilumos. Tačiau reikėtų nepamiršti vonios kambario reguliariai vėdinti, nes dėl besikaupiančios drėgmės ilgainiui gali pradėti veistis pelėsis, o ir drėgną orą yra šildyti brangiau, nei šviežų vėsų orą po vėdinimo.
• Miegamuosiuose – gali būti vėsiau: visiškai pakanka 17–19 °C. Miegant kūno temperatūra natūraliai nukrenta, o vėsesnėje patalpoje geriau veikia termoreguliacinė funkcija. 
• Rečiau naudojamose patalpose kaip koridoriuose, laiptinėse, palėpėse, skalbyklose ir kt. – gali būti vėsiau nei kitur namuose – apie 16–18 °C: taip sumažinsime šildymo kaštus. 

Kokia turi būti optimali kambario temperatūra, jei jame gyvena vyresnio amžiaus žmogus?

Ypač svarbu, kad šaltaisiais metų mėnesiais pagyvenusių (t. y. nuo 65 m. ir vyresnių) bei sveikatos problemų turinčių žmonių namuose būtų pakankamai šilta, t. y. bent 18 °C. 

Tam, kad išvengtumėte skersvėjų, pradėjus temti rekomenduojama užtraukti užuolaidas, uždaryti visas vidaus duris: taip efektyviau sulaikoma radiatorių ar kitų šilumos šaltinių skleidžiama šiluma. 

Ideali patalpų temperatūra mažiems vaikams ir kūdikiams

Vaikų, priklausomai jų nuo amžiaus, miegamuosius galima šildyti šiek tiek intensyviau, o kuo mažesnis vaikas, tuo aukštesnę temperatūrą jo kambaryje reikėtų palaikyti. 

Auginate kūdikį? Tuomet vidutinė optimali kambario temperatūra yra 21–22 °C. Miegamajame ji gali būti žemesnė, o kambaryje, kuriame laiką leidžia būdraujantis kūdikis – ir kiek aukštesnė. 

Atminkite, kad kūno perkaitimas gali padidinti staigios kūdikių mirties sindromo riziką. Tad vasarą reikėtų kūdikio kambarį vėsinti, dieną užtraukti užuolaidas, kad patalpa per daug neprikaistų, o žiemą – nepersistengti šildant. 

Kaip namus šildyti ekonomiškiau ir ko geriau nedaryti? 

Šildymas sudaro reikšmingą dalį namų ūkių mėnesio išlaidų. Todėl, savaime suprantama, būtina ieškoti būdų namus šildyti ekonomiškiau. 

Daugelis žmonių tai bando padaryti drastiškai prisukdami radiatorių termostatus arba visiškai išjungdami šildymą nenaudojamuose kambariuose. Ir nors tai padeda sumažinti išlaidas, galiausiai susiduriama su keliomis problemomis:

• Pirma, jeigu namuose yra per šalta, veikiausiai nesusitvarkysime ir su per dideliu drėgmės lygiu. Drėgmė ima kondensuotis ant sienų, langų, kitų paviršių bei galiausiai tose vietose gali pradėti veistis pelėsis.  
• Antra, sumažinus šildymą ar net apskritai jį išjungus, po to patalpas vėl prišildyti būna labai sunku: tam, kad pasiektumėte optimalią temperatūrą, katilą tenka kūrenti visu pajėgumu, tad sunaudojama daugiau kuro. 

Taigi, imantis tokių priemonių gal ir pavyks šiek tiek sutaupyti, tačiau yra kur kas geresnių būdų namus šildyti efektyviau.

Sumažinti šildymo sąskaitas, o ir lengviau pasiekti komfortišką temperatūrą galite namus apšiltinę, pakeitę langus, duris, modernizavę ir atnaujinę šildymo ar temperatūros kontrolės sistemą ir kitais būdais.