Pelėsio tyrimai

Norint visiškai pašalinti pelėsį, būtina nustatyti jo priežastis. Naudojame 5–7 metodikas, kurios tiksliai nustato pelėsio situaciją ir padeda parinkti efektyvų naikinimo būdą.

Termoviziniai tyrimai

Tai įrenginiai, rodantys elektromagnetinę šiluminę spinduliuotę sklindančią nuo paviršių, tai būdinga visiems kūnams kurių temperatūra yra aukštesnė už nulį.

Išspinduliuojamos energijos intensyvumas termovizoriaus ekrane yra išreiškiamas spalvine gama, vadinama termograma.

Šviesesnės spalvos suponuoja apie aukštesnę temperatūrą, o tamsesnės, dažniausiai tamsiai mėlyna – apie žemesnę.

Termovizoriaus pagalba galime išmatuoti bet kokio taško temperaturą ir matyti visą temperatūrinį paskirstymą paviršiuje, į kurį yra nukreipta termovizoriaus kamera.

Gautas vaizdas parodo šalčiausius taškus pro kuriuos skverbiasi šaltis bei drėgmė iš pastato išorės, todėl prietaisas parodo ne tik šiluminės izoliacijos trūkumus bei defektus, tačiau ir potencialius pelėsio židinius, kurie dažniausiai susidaro koncentruotai drėgmei bei šalčiui saveikaujant tarpusavyje.

Santykinė oro drėgmė

Tai rodiklis, nusakantis, kiek vandens garų yra tam tikros temperatūros ore, lyginant su maksimaliu galimu kiekiu. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau drėgmės oras gali sukaupti, o kai temperatūra mažėja, drėgmė ima kondensuotis.

Ideali drėgmė patalpose turėtų būti 50–55%. Kai santykinė drėgmė viršija šią ribą, pelėsio atsiradimo tikimybė žymiai padidėja. Tai ypač aktualu žiemos ir ankstyvo pavasario laikotarpiu, kai dėl šaltų paviršių drėgmė pradeda kondensuotis: kambarių kampuose, aplink langus, ir kitose vietose, kur susidaro vadinamieji šalčio tiltai.

Kodėl tai svarbu? Kondensatas šiose vietose kartu su prastai judančiu oru pritraukia dulkes ir organines medžiagas, kurios yra puiki terpė pelėsiui augti. Pelėsis ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir pradeda skleisti sporas į aplinką, keliančias pavojų sveikatai.

Kaip išvengti pelėsio?

Palaikykite santykinę drėgmę 50–55% intervale.
Vėdinkite patalpas, ypač tas, kurios yra linkusios kaupti drėgmę.
Užtikrinkite tinkamą oro cirkuliaciją šalčio tiltų vietose.
Naudokite drėgmės matuoklį, kad galėtumėte stebėti ir kontroliuoti patalpų mikroklimatą.

Dėl drėgmės kontrolės ir prevencijos jūsų namai bus ne tik estetiškai patrauklesni, bet ir sveikesni gyventi!

Paviršių, aplinkos temperatūra

Pasitelkiant termovizorių arba lazerinį temperatūros matuoklį nustatomi temperatūriniai pokyčiai, kurie lemia žemesnę temperatūrą bei šalčio tiltus, o tai yra tinkamos sąlygos veistis pelėsiui.

Senos statybos penkiaaukščiuose neretai pelyja kampai dėl stogo konstrukcijų susidevėjimo, taip pat pelyja sienos dėl išorinių siūlių sutrūkinėjimo.

Žemesnė sienų temperatūra tokiose vietose imponuoja apie galimus minėtus pakitimus, o tai leidžia tikslingai imtis prevencinių priemonių, kad pelėsis daugiau nepasikartotų ateityje.

Aplinkos temperatūra atskirose uždarose erdvėse taip pat yra viena iš esminių rizikų, dėl kurių susidaro pelėsis, nes tokiose vietose žemesnė temperatūra leidžia greičiau susidaryti kondensatui.

Rasos taško susidarymas

Rasos taškas yra temperatūra, kuriai esant ore esantys vandens garai kondensuojasi ir susidaro vanduo, santykinė oro drėgmė šiame taške yra 100%.

Tai reiškia, kad prie tam tikros temperatūros oras nebegali priimti daugiau vandens molekulių ir šios besijungdamos tarpusavyje sudaro rasą, vandenį.

Jeigu namuose ant bet kokio paviršiaus temperatūra nukrenta žemiau viduje esančio rasos taško, pradeda kondensuotis drėgmė, dažniausios tokios vietos yra langai, sienų kampai, prastai izoliuotos bei vėdinamos patalpos.

Tokios vietos yra puiki terpė pradėti augti pelėsiui, iš aplinkos gaudamas vandens bei misdamas dulkėmis bei kitomis organinėmis liekanomis iš aplinkos, pelėsis gali išplisti žaibiškai, ypatingai jeigu yra aukštesnė temperatūra ir santykinė oro drėgmė.

Būtina tinkama izoliacija, kuri užkirstų kelią kondensacijai ir su ja susijusiems šilumos nuostoliams, kad patalpose ne tik nesiveistų pelėsis, bet jos būtų ir energetiškai efektyvesnės.

Oro srautų reguliavimas

Visiems, turintiems rekuperacines sistemas reikia tiksliai sureguliuoti oro srautus, nuo jų priklauso prietaisų efektyvumas bei teikiama nauda.

Įtakos oro judėjimui turi patalpų dydis, sandarumas, pastato šiluminės savybės, konstrukcinės savybės, pertvarų bei baldų išdėstymas.

Neretai montuotojai pastato ir pajungia rekuperacines sistemas tinkamai nesuriaguliavę oro srautų, dėl to kai kuriose pastato vietose nėra užtikrinama optimali temperatūra bei drėgmė, taip pat nėra palaikoma optimali oro kokybė pilnai pašalinant taršos šaltinius, tarp kurių yra ir pelėsio sporos.

Tačiau itin dažnai pelėsis atsiranda vonioje, ant plytelių tarpų, silikono, o dėl to neretai kaltas būna per silpnas, ar netinkamai veikiantis vonios ištraukimo ventiliatorius, kurio galios neužtenka, kad būtų ištraukta perteklinė drėgmė bei nusistovėjęs oras.

Esant per didelei drėgmei bei aukštesnei temperatūrai nei kituose kambariuose, pelėsio sporos pradeda daugintis ant silikono, sandūroje tarp vonios, dušo ir plytelių, taip pat ant plytelių fūgos (tarpinių).