Tai įvairiems grybų karalystės skyriams ir klasėms priklausantys grybai. Terminas „pelėsis“ neturi jokios taksonominės reikšmės, o yra taikomas apibūdinti daugybę skirtingų pusiau mikroskopinių grybų.
Pelėsio kūnas sudarytas iš daugybės daugialąsčių siūlų arba hifų. Hifai šakodamiesi įvairiomis kryptimis ir susipynę tarpusavyje sudaro grybieną, kurią galime matyti plika akimi ir liaudiškai vadiname palėsiu.
Pelėsinio grybo spalvą nulemia sporos, kurios formuojasi hifų viršūnėlėse. Dažniausiai matome juodos, pilkos, žalsvos ar rudos spalvos įvairių formų grybienos dėmes.
Turinio rodyklė
Pelėsinių grybų rūšys
Mūsų namuose dažniausiai aptinkamos Penicillium, Aspergillus, Cladosporium, Alternaria ir Stachybotrys chartarum pelėsinių grybų rūšys.
Juodasis pelėsinis grybas
Stachybotrys chartarum, arba juodasis pelėsis, yra dažniausiai aptinkamas gyvenamosiose patalpose ir sukeliantis rimtų sveikatos problemų.
Pelėsiniai grybai išskiria sporas ir lakiuosius organinius junginius, kurie užteršia patalpų orą. To pasekoje pelėsis sukelia rimtų pasekmių žmonių sveikatai.
Taip pat pelėsiniai grybai sugadina namų sienas ir estetinį namų vaizdą. Atsiranda specifinis ir nemalonus kvapas.
Pelėsis trobagrybis
Vieni iš pavojingiausių medienos gadintojų – trobagrybis (Serpula lacrymans) ir gurusis rūsiagrybis (Coniophora puteana). Per ilgą laiką šie grybai suskaido celiuliozę esančią medienoje, tad ši sutręša.
Taip atsiranda pavojus gyvybei, nes mediniai statiniai ar įvairios konstrukcijos pradeda griūti.
Norint išvengti pelėsinių grybų invazijos į namus ar kitas patalpas svarbiausias uždavinys užtikrinti tinkamą ventiliacijos bei drėgmės palaikymą.
Pelėsinis grybas pelėjūnas
Gelsvasis pelėjūnas (Penicillium chrysogenum) naudojamas antibiotiko penicilino gamyboje.
Rokforo pelėjūnas (P. roquefortii) fermentinio rokforo sūriui brandinti ir specifiniam skoniui suteikti, Kamembero pelėjūnas (P. camembertii) – kamembero sūrio gamyboje.
Iš galvenio (Aspergillus) pramoniniu būdu gaminami įvairūs fermentai (amilazės, lipazės), organinės rūgštys (citrinų, gintaro), vitaminai.
Kartu su mielėmis galveniai naudojami sakės (japoniškas alkoholinis gėrimas iš ryžių) gamybai, taip pat be jų neturėtume sojų padažo.
Kur galite sutikti pelėsinius grybus?
Kur galime sutikti pelėsinius grybus? Pelėsinių grybų sporos lengvai ir labai greitai plinta oru, net virš vandenynų galime rasti nemažą jų koncentraciją.
Būtent dėl tokio sporų gebėjimo toli ir sparčiai nuskristi, pelėsiniai grybai plačiai paplitę ir sėkmingai kolonizuoja įvairius substratus.
Gamtoje galime sutikti apie 300 000 pelėsinių grybų rūšių. Šių grybų ar jų dalių apstu visur: dirvožemyje, ore, vandenyje, ant augalų, gyvūnų net mūsų drabužių ir batų.
Būtent mūsų apranga ir avalynė yra vieni iš veiksnių kaip šių grybų sporos patenka į mūsų namus ir kitas patalpas. Sporos taip pat „įskrenda“ pro atviras duris ar langus. Jos sudygti gali bet kuriuo metų laiku, esant palankioms sąlygoms.
Kaip susidaro pelėsiniai grybai?
Svarbiausia, kad patalpoje būtų šilta ir drėgna. Iš pradžių atsiranda tamsios nedidelės dėmelės ant sienų ar kitų pelėsių mėgstamų paviršių, o vėliau, jeigu sąlygos palankios, šios kolonijos plečiasi.
Pelėsiniai grybai sėkmingai gali kolonizuoti maisto produktus, medinius paviršius, tinką, betoną, gipsą ir puikiai plinta ten, kur sunkiai praeina oras.
Tad palankiausios sąlygos mūsų namuose pelėsiui „gyventi“ susidaro ten kur šilta, daug drėgmės ir prasta ventiliacija – dušas, vonia, aplink palanges, ant sienų prie kurių prispausti baldai, rūsiuose.
Gali padengti medvilninius audinius, senus baldus ir kitus paviršius, kurie sudaryti iš celiuliozės.
Kokia yra pelėsinių grybų žala sveikatai ir mūsų organizmui?
Ne visi pelėsiniai grybai yra nepageidaujami ir žalingi. Tam tikros, vartojimui tinkamos, rūšys, pavyzdžiui ekonomiškai svarbios grybų gentys – galvenis (Aspergillus) ir pelėjūnas (Penicillium), naudojamos antibiotikų ir fermentinių maisto produktų gamyboje. Bet tuo pačiu, turime virtinę pelėsio rušių kurios yra žalingos mūsų organizmui.
Pelėsiniai grybai Galveniai gali ir gadinti maisto produktus ir pašarus. Pavyzdžiui, juodasis galvenis (A. niger), kartu su maisto produktais ar pašarais patekęs į gyvūnų ar žmogaus organizmą, dėl išskiriamų mikotoksinų, sukelia įvairias alergijas, aspergiliozes ir mikotoksikozes, kurios savo ruožtu gali sukelti onkologines ligas.
Dažniausiai pelėsinių grybų žala sveikatai pasireiškia galvos skausmais, nerviniu dirglumu, nuovargiu, alerginėmis reakcijomis, peršalimo simptomais, akių ašarojimu, odos perštėjimu, sloga, kosuliu, pneumonija, astmos priepuoliais, viršutinių kvėpavimo takų dirginimu ir pan.
Kenkia kvėpavimo takams
Pelėsiniai grybai, kurie yra žmogaus patogenai, sukelia labai sunkias kvėpavimo takų, nervines ir įvairių organų ligas.
Nustatyta, kad pavojingiausi – per kvėpavimo takus patekę pelėsiniai grybai, ypač juodasis palėsis (Stachybotrys chartarum).
Šis grybas sukelia įvairius plaučių pakitimus, imunologinius, neurologinius ir onkologinius sutrikimus. Juodojo pelėsio išskiriami mikotoksinai gali įstrigti tarp gleivinių membranų, stipriai prisitvirtinti plaučiuose, sinusuose ir sukelti stiprų deginimo pojūtį, apsunkinti kvėpavimą, sukelti kraujavimą ir mirtį.
Kepenų ligos
Taip pat su pelėsiniais grybais yra siejamos įvairios kepenų ligos, kurias sukelia galveniai, alimentinė toksinė aleukija, kurią sukelia Fusarium genties grybas ir žymieji šv. Antano ugnis ir šv. Vito šokis, nuo kurių viduramžiais mirė šimtai žmonių.
Alergenai
Vieni dažniausių ir labiausiai paplitusių alergenų – pelėsiniai grybai. Manoma, kad ateityje maždaug 5 % asmenų per visą jų gyvenimą pasireikš alerginiai kvėpavimo takų simptomai sukelti pelėsinių grybų.
Tačiau reikia atminti, kad ne lauke, o patalpose vyraujantys pelėsiai sukelia alergijas.
Beveik visiems alergiškiems žmonėms reakcija į pelėsinius grybus apsiriboja rinitu ar astma. Sinusitas gali atsirasi kaip antrinė pasėkmė dėl lėtinės obstrukcinės plaučių ligos.
Astmos priepuoliai
Astmos priepuoliai dažnesni ir žmonėms, dirbantiems drėgnose patalpose. Aptikus pelėsių kolonijas namuose, mokyklose, biuruose ar kitose gyvenamosiose ar darbinėse patalpose, reikėtų pelėsį naikinti nustačius ir pašalinus augimą palaikantį drėgmės šaltinį.
Kaip mažinti pelėsinių grybų žalą sveikatai?
Norint sumažinti alergijų išsivystymą ir ligų atsiradimą ar paūmėjimą, nereikėtų gyventi patalpose, kur pelėsiniai grybai veši nekontroliuojamai (pavyzdžiui, cokoliniuose pastatų aukštuose), ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie ypatingai jautrūs pelėsio patekimui į kvėpavimo takus.
Nustatyta, kad tie vaikai, kurie pirmuosius gyvenimo metus praleidžia drėgnose patalpose, turi didesnę rizika susirgti astma.
Taip pat galima naudoti įvairias chemines medžiagas, norint nušveisti pelėsį nuo sienų ar kitų paviršių, dažus, kurie neleidžia susidaryti pelėsiui.
Svarbiausia nepamiršti vėdinti patalpas net ir šaltuoju metų laiku, sausinti drėgnus paviršius. Esant didelei drėgmei namuose įsigyti patalpų džiovintuvą.
Nedidelius pelėsio kiekius galima suvaldyti patiems, tačiau įsisenėjusį ir plačiai išplitusį pelėsį išnaikinti gali tik atitinkamos tarnybos ir specialistai.
