Juodasis pelėsis: kuo jis pavojingas ir kaip jį išnaikinti namuose?

Namuose įsikūręs juodasis pelėsis yra ne tik estetinė problema – jis gali kenkti sveikatai, pažeisti namų apdailą, baldus. Nesiimant priemonių šis pelėsis gana sparčiai plinta tiek matomose, tiek ir sunkiai pasiekiamose vietose. Net keli maži taškeliai greitai gali išplisti į didelius plotus, todėl pelėsio naikinimas būtinas.

Straipsnyje sužinosite, kas yra juodasis pelėsis, kokią žalą jis daro, kodėl atsiranda patalpose ir kaip efektyviai jį išnaikinti.

Kas yra juodasis pelėsis?

Juoduoju pelėsiu (Stachybotrys chartarum) vadinama pelėsinių grybų rūšis, dažniausiai aptinkama drėgnose, prastai vėdinamose vietose. Jis išsiskiria juoda ar tamsiai žalia spalva, taip pat kenksmingais toksinais (mikotoksinais). Šios rūšies pelėsį galima pamatyti ant sienų, lubų, kambarių kampuose, rūsiuose, vonios kambario patalpose.

Kaip atrodo juodasis pelėsis?

Dažniausiai juodasis pelėsis atrodo tarsi juoda dėmė ant sienos, baldų ar kito paviršiaus. Tačiau jam būdingų savybių turi ir daugiau. Keli pagrindiniai juodajam pelėsiui būdingi bruožai:

• paprastai, kaip minėjome, jis juodas, bet gali būti ir pilkšvas ar tamsiai žalias;
• šis pelėsis gali būti kaip vientisa dėmė arba taškeliais padengtas plotas;
• priklausomai nuo drėgmės kiekio patalpoje, jis gali būti sausas arba tarsi gleivėtas;
• dažniausiai juodasis pelėsis sudaro netaisyklingų formų dėmes.

Didžiausia tikimybė šią pelėsio rūšį aptikti rūsyje, vonios kambaryje, aplink langus ir po palangėmis, lubų kambarių kampuose. Jis linkęs įsikurti ir tokiose vietose, kur jį pamatyti gana sunku, pavyzdžiui, už baldų, po laminatu ar po tapetais.

Kuo juodasis pelėsis skiriasi nuo kitų pelėsio rūšių?

Vienas iš pagrindinių šio pelėsio skiriamųjų bruožų yra jo spalva, bet skirtumų esama ir daugiau:

• juodasis pelėsis dažniausiai yra tamsiai juodos spalvos – kiek rečiau – tamsiai žalias;
• šis pelėsis labai mėgsta drėgną aplinką ir dažnai atsiranda ten, kur ilgesnį laiką užsilaiko drėgmė;
• gali skleisti ryškų, nemalonų kvapą;
• jis laikomas sveikatai pavojingesniu, palyginti su kitais buityje atsirandančiais pelėsiais.

Norėdami išvengti ar iki minimumo sumažinti pelėsio daromą žalą turite atkreipti dėmesį ir į mažiausius jo pažeistus plotus – net ir nedidelis matomas pelėsio plotas gali reikšti didelę problemą.

Kodėl namuose atsiranda juodasis pelėsis?

Pagrindinė juodojo pelėsio atsiradimo priežastis yra drėgmė. Jeigu namuose per didelis drėgmės lygis (optimali drėgmė patalpose – 40–60 proc.), jei drėksta sienos, zona aplink langus, tai sudaro labai palankias sąlygas pelėsiui atsirasti ir daugintis.

Kitos dažnos pelėsio atsiradimo priežastys:

• prasta ventiliacija, retas patalpų vėdinimas;
• nesandarus stogas, vamzdžiai;
• šalti ir drėgni kampai prie sienų ir grindų ar prie sienų ir lubų;
• prasta, defektų turinti namo izoliacija;
• dažnas drabužių džiovinimas nevėdinamose namų patalpose.

Sėkmingai kovai su pelėsiu labai svarbu žinoti, kodėl pelėsis atsiranda. Žinodami pelėsio atsiradimo priežastis galėsite pašalinti jam palankius veiksnius ir taip užkirsti kelią tiek jo atsiradimui, tiek pasikartojimui, o ir juodojo pelėsio naikinimas bus kur kas efektyvesnis.

Identifikavę juodojo pelėsio atsiradimą paskatinusius veiksnius, pirmiausia pašalinkite juos. Jei to nepadarysite, pelėsis pasikartos.

Kuo pavojingas juodasis pelėsis sveikatai?

Juodasis pelėsis gali pakenkti sveikatai[i], ypač didelė žalos tikimybė tada, jei kontaktas ilgalaikis. Pelėsio sporos namuose sklinda oru ir patenka į kvėpavimo takus, sukeldamos tokius negalavimus:

• kosulį;
• peršalimo ar gripo simptomus;
• gerklės dirginimą;
• nosies užgulimą;
• galvos skausmą;
• akių jautrumą, perštėjimą;
• odos sudirgimą.

Pelėsio žala organizmui juntama nevienodai: kai kuriems gali pasireikšti daugiau minėtų simptomų, kitiems – mažiau; kartais negalavimai atsiranda greitai, o kai kuriais atvejais kurį laiką žmogus gali jų nejusti.

Mikotoksinai ir kvėpavimo takai

Juodasis pelėsis išskiria mikotoksinus, kurių poveikiui ypač jautrūs asmenys, sergantys astma ar turintys alergijų. Mikotoksinais vadinamos nuodingos medžiagos, kurio gali ne tik dirginti kvėpavimo takus, bet ir silpninti organizmą.

Ilgalaikis mikotoksinų kontaktas su kvėpavimo takais gali sukelti dažnesnius kvėpavimo funkcijos sutrikimus, astmos paūmėjimą, dusulį, varginantį kosulį, didesnį jautrumą alergenams, nuovargį.

Kvėpavimo takus pelėsio sporos pasiekia sklandydamos ore, todėl jei jaučiate simptomus, bet nematote paties pelėsio, tai dar nereiškia, kad jo nėra.

Kam pelėsis ypač pavojingas?

Pavojingiausias juodasis pelėsis jautrioms žmonių grupėms, kurių organizmas kur kas stipriau reaguoja į pelėsio sporas ir jų išskiriamas kenksmingas medžiagas. Didžiausios rizikos grupės yra vaikai, senjorai, alergijų turintys asmenys, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ligomis, taip pat turintys silpnesnį imunitetą.

Ypač juodasis pelėsis pavojingas vaikams, kurių kvėpavimo sistema dar tik vystosi – jiems net ir nedidelis pelėsio kiekis gali turėti kur kas stipresnį neigiamą poveikį nei sveikiems suaugusiems.

Juodojo pelėsio naikinimas – kas veikia, o kas ne

Neretas namuose pastebėjęs pelėsį jį tiesiog nuvalo, bet svarbu žinoti, jog tai – laikinas sprendimas. Jei nepašalinsite pelėsio atsiradimą paskatinusių priežasčių, problema neabejotinai pasikartos.

Efektyvūs sprendimai, kaip išnaikinti pelėsį:

• drėgmės mažinimas patalpose (verta įsigyti drėgmės rinktuvą, kuris veiksmingai padės palaikyti optimalų drėgmės lygį);
• reguliarus patalpų vėdinimas;
• pelėsio pažeistų vietų valymas ir jo pažeistų medžiagų keitimas;
• priešpelėsinių priemonių naudojimas;
• profesionali pagalba, jei pelėsio plotai dideli arba jis pakartotinai sugrįžta.

Liaudiškos priemonės

Esant nedideliam pelėsio pažeistam plotui efektyvios gali būti ir liaudiškos pelėsio naikinimo priemonės. Dažniausiai pelėsiui naikinti naudojamos šios:

• actas;
• vandenilio peroksidas;
• valgomoji soda.

Šios priemonės, tikėtina, nebus efektyvios, jei pelėsis įsigėręs giliau į medžiagas.

Profesionalus juodojo pelėsio naikinimas

Kreiptis į pelėsio naikinimo specialistus reikėtų tada, kai pelėsis labai išplitęs, nuolat atsinaujina, taip pat jeigu jo nematote, bet patalpose jaučiate pelėsio kvapą. Greitesnio, profesionalaus pelėsio naikinimo reikia ir tada, jei jūs ar kiti namiškiai jaučia pelėsio keliamus simptomus ar jeigu pastebite, kad pelėsis pažeidė namų konstrukcijas, manote, kad jis slepiasi už tapetų, po grindimis ar kitose nematomose,  sunkiai pasiekiamose vietose.

Specialistai naudoja profesionalias priemones, identifikuoja pelėsio atsiradimą paskatinusius veiksnius ir padeda pasirūpinti, kad pelėsis nesugrįžtų.

---

[i] https://www.jacionline.org/article/S0091-6749(03)02782-9/fulltext