Alergija – viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduriame beveik kiekvienas. Ji gali pasireikšti lengvais, vos juntamais simptomais, tačiau kai kuriais atvejais alerginė reakcija reikšmingai pablogina kasdienę savijautą ir gyvenimo kokybę.
Alergijas gali sukelti labai įvairūs veiksniai – nuo žiedadulkių, maisto produktų ar gyvūnų pleiskanų iki aplinkos dirgiklių, su kuriais susiduriame kasdien namuose ar kitose aplinkose. Būtent todėl svarbu ne tik atpažinti alergijos simptomus, bet ir suprasti, kas juos sukelia.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra alergija, kokios dažniausios jos priežastys, kaip atpažinti simptomus ir su kokiais alergijų tipais žmonės susiduria dažniausiai.
Turinio rodyklė
Kas yra alergija?
Alergija yra vadinama itin stipri imuninės sistemos reakcija į tam tikras medžiagas, kurios paprastai organizmui nėra kenksmingos. Tai gali būti žiedadulkės, dulkių erkutės, pelėsis, naminių gyvūnų pleiskanos, kai kurie maisto produktai ar jų sudedamosios dalys ir daug kitų. Pastarieji vadinami alergenais ir jų įvairovė didžiulė. Būtent tai lemia, kad alergijos tipų irgi nemažai.
Alergenus organizmas klaidingai traktuoja kaip grėsmę, todėl pradeda gaminti histaminą, sukeliantį tokius simptomus kaip niežėjimas, bėrimai bei kitus, kuriuos aptarsime toliau tekste.
Alergijos priežastys
Alergijos atsiradimą gali lemti įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai. Vieniems žmonėms alergija pasireiškia dėl genetinio polinkio, kitiems – dėl aplinkos sąlygų ar nuolatinio kontakto su alergenais. Visgi dažniausiai pasitaikančios alergijos priežastys yra šios:
- Genetika: jei kažkas iš artimų žmonių turi alergijų, didėja tikimybė turėti ir jums;
- Amžius: alergijos gali išsivystyti bet kuriame gyvenimo etape, net ir vyresniame amžiuje.
- Aplinkos veiksniai: užterštas oras, dulkės, pelėsis ir kiti dirgikliai, ypač esant prastai patalpų mikroklimato kontrolei.
- Kontaktas su alergenais: pvz.: žiedadulkėmis, gyvūnų pleiskanomis, tam tikromis cheminėmis medžiagomis ir t.t.
- Nusilpusi imuninė sistema, kuri jautriau reaguoja į aplinkos dirgiklius.
- Gyvenimas itin sterilioje aplinkoje, kai imuninė sistema neturi pakankamai „treniruotės“.
- Dažnas buvimas uždaroje aplinkoje, prasta patalpų ventiliacija irgi gali tapti priežastimi.
Alergijos simptomai
Alergijos simptomų gali būti labai įvairių, mat jie priklauso nuo konkretaus alergeno, kaip organizmas į jį reaguoja, kokio stiprumo ta reakcija ir pan. Tačiau daugeliu atvejų alergijos požymiai būna tokie:
- Čiaudulys, nosies kutenimas, nosies varvėjimas;
- Akių paraudimas, dirglumas, ašarojimas;
- Odos bėrimai, niežėjimas;
- Patinimas: lūpų, liežuvio, akių vokų ar kt.;
- Kosulys, dusulys, švokštimas;
- Pilvo skausmas, pykinimas (pastarieji simptomai būdingi alergijai maistui).
Kai kurie simptomai atrodo visai nekalti, pavyzdžiui, čiaudulys ar nosies varvėjimas, tačiau yra ir tokių, pavyzdžiui, dusulys, niežėjimas, kurie gali labai pabloginti gyvenimo kokybę.
Ką daryti pastebėjus alergijos simptomus?
Jei alergija susijusi su aplinkos dirgikliais, svarbu atkreipti dėmesį į vidaus patalpų sąlygas – reguliariai vėdinti patalpas, palaikyti tinkamą oro drėgmės lygį ir pasirūpinti bendra vidaus aplinkos kokybe.
Tuo tarpu esant alergijai maistui ar kontaktinei alergijai, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas konkretaus alergeno vengimui.
Jei alergijos simptomai nepraeina, stiprėja ar dažnai kartojasi, nereikėtų delsti ir užsiimti savigyda – tokiu atveju svarbu kreiptis į gydytoją. Net ir iš pirmo žvilgsnio lengvi, tačiau ilgiau užsitęsę simptomai gali rodyti nuolatinį kontaktą su alergenu.
Kai kuriais atvejais alergijos priežastis gali slypėti gyvenamojoje ar darbo aplinkoje. Jei kyla įtarimų dėl alergijos pelėsiui, verta atidžiai apžiūrėti patalpas, ypač drėgnesnes vietas. Nustačius pelėsio židinius, svarbu kreiptis į pelėsio naikinimo specialistus, nes šalinant tik simptomus, bet nepašalinus alergiją sukeliančios priežasties, ilgalaikio rezultato pasiekti nepavyks.
Per kiek laiko praeina alergija?
Alergijos trukmė priklauso nuo jos tipo, ją sukėlusio alergeno ir to, ar pavyksta sumažinti ar visiškai nutraukti kontaktą su dirgikliu. Vienu atveju simptomai gali išnykti gana greitai, kitu – varginti ilgą laiką. Pavyzdžiui:
- Sezoninės alergijos paprastai trunka tiek, kiek aplinkoje yra alergenų, tokių kaip žiedadulkės.
- Kontaktinė alergija dažnai praeina per kelias dienas, kai nutraukiamas sąlytis su alergenu.
- Ūmi alerginė reakcija gali susilpnėti ar visiškai praeiti per kelias valandas.
- Tuo tarpu lėtinės alergijos gali tęstis mėnesius ar net metus, ypač jei žmogus nuolat susiduria su alergenu savo aplinkoje
Alergijos tyrimai ir gydymas
Kai alergijos simptomai kartojasi arba nepavyksta aiškiai nustatyti jų priežasties, svarbu atlikti alergijos tyrimus ir parinkti tinkamą gydymą. Alergija dažniausiai diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus. Tai leidžia gana tiksliai identifikuoti alergijos sukėlėją ir, remiantis tuo, pasirinkti efektyviausią gydymo būdą.
Alergijos gydymas gali būti įvairus – nuo nosies purškalų, geriamųjų vaistų ar tepalų simptomams palengvinti iki sudėtingesnių sprendimų. Tačiau ilgalaikiam rezultatui pasiekti itin svarbu ne tik gydyti simptomus, bet ir, jei įmanoma, pašalinti alergiją sukeliančius veiksnius iš kasdienės aplinkos.
Dažniausiai pasitaikančios alergijos
Pagal tai, kas yra alergenas, alergijos skirstomos į įvairius tipus. Paminėsime populiariausius.
Alergija saulei
Pastarąją dar galite išgirsti vadinant fotodermatoze. Ją pastebėti gana lengva – pabuvus saulėje ir odą veikiant ultravioletiniams spinduliams ji parausta, išberia, vargina niežėjimas, oda gali patinti.
Alergija šunims
Sukelia šuns išskiriami baltymai. Ši alergija gali pasireikšti praėjus vos kelioms minutėms nuo kontakto su gyvūnu. Alergenai gali būti įkvepiami ar į organizmą patekti šuniui įkandus, palaižius. Dažnai ima kamuoti kosulys, dusulys, gali užsikimšti nosis, parausti akys.
Tiesa, kalbant apie gyvūnus, tai dažnai pasitaiko ne tik alergija šunims, bet ir katėms, triušiams ar kt.
Alergija žiedadulkėms
Tai vienas iš dažniausių sezoninės alergijos variantų. Dažnai šią alergiją galite išgirsti vadinant šienlige. Apie save ji paprastai praneša paraudusiomis, ašarojančiomis akimis, varvančia nosimi, sinusų spaudimu, sloga, kosuliu būtent tuo laikotarpiu, kai aplinkoje daug žiedadulkių.
Alergija šalčiui
Gal ne visi žinote apie tokios alergijos egzistavimą. Ji dar gali būti vadinama šalčio dilgėline. Nesunku nuspėti – atsiranda esant šaltam, drėgnam orui, kai kuriems pasireiškia net ir nuo šaltų gėrimų ar šalto maisto.
Odos alergijos
Odos alergiją turintieji paprastai turi itin jautrią imuninę sistemą. Alerginiai odos bėrimai gali atsirasti dėl baltymų, esančių maisto produktuose, vaistuose, kosmetikoje, skalbikliuose ar kt.
Alergija maistui
Šiuo atveju alerginė reakcija pasireiškia suvartojus tam tikro maisto ir ta reakcija paprastai atsiranda iškart ar gana greitai. Gali skaudėti pilvą, sutrikti virškinimas, atsirasti pykinimas, kvėpavimo takų paburkimas. Dažniausiai alergines reakcijas sukeliantys maisto produktai: vištų kiaušiniai, pienas, kviečiai, lazdynų riešutai, salierai, kai kurie vaisiai (pavyzdžiui, obuoliai, persikai, kiviai).
Alergija pelėsiui
Pelėsio sporos gali sukelti alergijai būdingus simptomus: nosies užgulimą, kosulį, akių dirglumą. Alergija pelėsiui labiau būdinga drėgnoms patalpoms. Jei namuose ar kitose patalpose, kuriose leidžiama daug laiko, yra pelėsis, tai kaip reikiant gali pabloginti gyvenimo kokybę. Todėl vienas svarbiausių žingsnių tokiais atvejais yra pelėsio naikinimas.
Ką verta prisiminti
Alergija gali pasireikšti labai įvairiai – nuo lengvo čiaudulio iki ryškaus kvėpavimo diskomforto. Svarbiausia atpažinti simptomus, stebėti jų dažnį ir išsiaiškinti, kas juos sukelia. Jei alergijos požymiai nepraeina, stiprėja arba kartojasi tam tikroje aplinkoje, naudinga kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus – tai padeda parinkti tinkamą gydymą ir užkirsti kelią nuolatiniam sudirgimui.
Ilgalaikės kontrolės esmė – ne tik palengvinti simptomus, bet ir pašalinti juos sukeliančias priežastis kasdienėje aplinkoje.
